zvimbauti

zvìmbauti, -auja (-auna), -avo intr. 1. Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ tarpais zyzti, zyzčioti (ppr. skrendant): Gyliai zvìmbauja aplink arklį Š. Ar tu baries, ar uodas paausy zvìmbauna, man vis tasia Ds. Dar zvimbauja keistos miško musaitės, ne tokios kaip trobose, arti mėšlynų Vaižg. Musų̃ prilėkė pilna troba i zvìmbau[ja] aple ausis Pln. Bitės zvimbauja iš avilio, iš seno kelmo ir, nieko neradusios sode, šauna girion rš. 2. ūžčioti: Liovėsi milžtuvėje zvimbavęs pienas rš. 3. menk. dainuoti: Kaip musia pavasarį pajutus jau zvìmbauna Lel. 4. reikšti nepasitenkinimą, bambėti: Žmonims tik trupinelį lengviau, ne džiaugas, ale zvìmbau[ja] Krš.